Pokalbis su Eivile Čipkute: tvarumo skaičiuoklė verslui, dirbtinis intelektas ir skaitmeninis euras

Kokios pagrindinės bankų sektoriaus inovacijų tendencijos šiuo metu? 

Pastaruoju metu visi stebime dirbtinio intelekto plėtrą, ką ši technologinė naujovė atneš į bankininkystės rinką. Kol kas jūsų bankas – pirmasis Lietuvoje paskelbęs, kad jau yra pritaikęs generatyvinį dirbtinį intelektą banko veiklai. Akivaizdu, kad tai yra technologijų ateitis, ir nesinaudoti dirbtinio intelekto teikiama nauda būtų tas pats, kas kažkada atsisakyti naudotis kompiuteriu.   

Bankininkystės sektorius taip pat aktyviai kuria sprendimus, kaip optimizuoti procesus pasitelkiant dirbtinį intelektą. Vienas tokių – dirbtinis intelektas automatiškai apdorotų sąskaitas ir suformuotų mokėjimus, kuriuos finansininkams tereikėtų tik patvirtinti. Tai nuimtų daug rankinio darbo.  

Kaip asociacija rengiasi besikeičiantiems tvarumo ir atsakingo verslo reikalavimams? 

Asociacijoje šiuo metu daug dirbame kurdami poveikio aplinkai skaičiuoklę. Nusprendėme, kad tai bus bendra skaičiuoklė, tinkanti visoms Baltijos šalims. Ją galės parsisiųsti visi norintys nemokamai. Ji skirta įmonėms, kurios galės pačios lengvai įsivertinti, kokį poveikį aplinkai daro jų veikla. Skaičiuokle bus galima pasidalinti su savo komandos nariais ir lengvai susiskaičiuoti CO2 pėdsaką, pagal visus nustatytus reikalavimus.

Svarbu, kad šie skaičiavimai bus priimtini bankams teikiant paraiškas dėl finansavimo. O mes įsipareigosime skaičiuoklę vis peržiūrėti ir atnaujinti, pagal ateinančią vis naują informaciją, reikalavimus. Šiuo metu baigiame patikslinti skaičiuojamus emisijų faktorius ir per kelis artimiausius mėnesius tikimės ją paleisti.   

Bankų veiklos rezultatai praėjusiais metais buvo puikūs, kas tam turi daugiausia įtakos?

Esame atlikę skaičiavimus – lyginome bankų veiklos rezultatus su šalies BVP pokyčiu. Nustatėme, kad koreliacijos koeficientas yra labai aukštas, siekė 0,91. Tai rodo, kad didžioji bankų sėkmės dalis priklauso nuo to, kaip sekasi šalies ekonomikai. Džiugu, kad Lietuvos ekonomika pastaraisiais metais tapo atsparesnė, labiau diversifikuota ir stipresnė prieš ekonominius svyravimus. Rinką palaiko ir tai, kad Europos Sąjunga įlieja milijardus į šalių narių ekonomikas ir tai valstybėms šiuo metu yra didelis galvosūkis, kaip tuos pinigus operatyviai išskolinti verslui.

Koks finansinių technologijų įmonių vaidmuo šiuo metu mūsų šalies rinkoje – ar vis dar esame fintech‘ų šalis?

Rinkoje turime daug veikiančių fintech įmonių, kurios yra anksčiau gavusios veiklos licencijas. Pastaruoju metu reguliuotojo požiūris yra pasikeitęs, daug įtakos tam turėjo AML standartų neužtikrinę rinkos dalyviai, vienas iš jų neseniai neteko veiklos licencijos. Naujoms fintech įmonėms jau nebėra taip paprasta gauti licencijas veiklai Lietuvoje, tad sektorius nebeauga taip sparčiai, kaip anksčiau.

Ar Lietuvos gyventojų finansinis raštingumas yra pakankamas, kokias priemones siūlote jam gerinti?

Tyrimai rodo, kad finansinio raštingumo situacija Lietuvoje nėra gera, lyginant su Europos Sąjungos vidurkiais. Ir liūdna, kad ji negerėja jau kurį laiką, o net šiek tiek prastėja – tiek tarp gyventojų, tiek tarp verslų. Svarbu, kad finansinio raštingumo temos būtų įtrauktos į mokinių ugdymo programas nuo pradinių klasių. Bendras skaitmeninis raštingumas taip pat susijęs su finansinio raštingumo situacija – būtina jį kelti, kad gerėtų finansinio raštingumo įgūdžiai, nes finansinės paslaugos tampa skaitmeninėmis.  

Kokios pagrindinės rizikos, su kuriomis susiduriame dėl geopolitinių įvykių ir tarptautinių rinkų nestabilumo?

Viena didžiausių rizikų šiuo metu, kuriai turi ruoštis kiekvienas verslas, – tai kibernetinės atakos. Tam visos institucijos skiria itin daug dėmesio šalies mastu. Ir ypač siekiama apsaugoti du sektorius – finansus ir energetiką, kad jie galėtų užtikrinti kitų sektorių veiklos tęstinumą. Tam svarbu užtikrinti elektros ir interneto tiekimą.

Kokios tendencijos vyrauja Europos bankininkystės sektoriuje šiuo metu?  

Artimiausias pokytis bus susijęs su momentiniais mokėjimais – visi turės atlikti namų darbus, pasirengiant įgyvendinti ES reikalavimus. Nors Lietuva yra tarp pirmaujančių šalių šiuo klausimu, pas mus momentiniai mokėjimai jau vykdomi kurį laiką, vis tiek reikės prisitaikyti prie pasikeitusio reguliavimo.  

Kitas didelis projektas, prie kurio šiuo metu dirba Europa, tai skaitmeninis euras – labai įdomu, kai jis bus išvystytas, nes tai milžiniškas ir, pirmiausia, geopolitinis projektas. Kol kas jis neturi daug palaikančių pusių, vartotojai skaitmeniniu euru nesižavi, nes jiems norisi išsaugoti savo finansinį privatumą, taip pat sunku suprasti, kuo šie skaitmeniniai eurai skirsis nuo dabartinių eurų, kurie taip pat naudojami skaitmenine forma. Skaitmeniniams eurams kuriama visiškai atskira infrastruktūra, vis dėlto bent iš pradžių bus diegiami apribojimai, kiek skaitmeninių eurų bus galima laikyti Europos Centriniame Banke, kad nebūtų paveiktas vietos finansų sistemų likvidumas.

Kuo OP bankas išsiskiria Lietuvos bankiniame sektoriuje?    

Svarbiausiais išskirtinumas – bankas dirba su tiksliniu verslo klientų segmentu, nuosekliai įgyvendina savo strategiją. Šiuo metu tai penktas didžiausias bankas šalyje pagal suteiktas paskolas ir lizingą. Bankas organiškai auga jau daugiau nei 10 metų ir džiugu, kad turime tokį suomišką banką Lietuvoje.