Matias Huhtala: 10 metų Lietuvoje – džiaugiuosi, kad galime būti šios sėkmingos šalies dalimi

Koks buvo bankui pastarasis dešimtmetis Lietuvoje?

Bankininkystė paremta pasitikėjimu, manau, kad per šį laiką sugebėjome užsitarnauti tiek komandos, tiek klientų pasitikėjimą. Džiaugiuosi, kad galime greitai priimti sprendimus, kad gerai pažįstame mūsų klientus, žinome, kas atneš jiems sėkmę.

Visus šiuos metus mums tikrai sekėsi, augome kasmet, nesusidūrėme su jokiais didesniais nesklandumais. Tampame vis stipresni, mūsų rinkos dalis plečiasi, esame laimingi, kad galime būti šios sėkmingos šalies dalimi. 

Per šį laiką Lietuva smarkiai pasikeitė kaip valstybė – plėtojosi infrastruktūra, augo didieji miestai. Tai akivaizdu – pažiūrėkite, kokie atsinaujinę centrai sostinėje, Kaune, pokyčiai įvyko ir Klaipėdoje bei kituose miestuose.

Lietuvos bankų rinka priartėjo prie Skandinavijos ir Europos bankininkystės tradicijų, praktikos supanašėjo. Vis dėlto, per šį laiką buvo itin sugriežtintas Europos Sąjungos reguliavimas, prie kurio turi prisitaikyti visi bankai Europoje. Aktualizavosi pinigų plovimo prevencijos klausimai, o pastaraisiais metais karas atnešė sankcijų, infliacijos, recesijos ir kitus iššūkius.     

Per šį laiką tapote vienu didžiausių verslo finansuotojų šalyje – koks šiuo metu banko portfelis, kaip sekasi bendradarbiauti su verslu?

Daugiausia dėmesio skiriame didelėms ir savo srityje pirmaujančioms vidutinėms vietos įmonėms, taip pat dirbame su valstybinėmis institucijomis. Padedame Suomijos įmonių filialams ateiti į Lietuvos rinką, nors tai nėra didelė mūsų klientų dalis, nes Lietuvoje iš viso veikia iki dviejų šimtų suomiškų įmonių, kai, pavyzdžiui, Estijoje jų – daugiau nei 5000.

Siekiame diversifikuoti portfelius, atitinkančius mums priimtiną riziką, ir tai padaryti turime nedidelėje šalies rinkoje, todėl fokusuojamės į verslus, kurie jau yra įsitvirtinę Baltijos šalių ar Europos rinkose. Lietuvos rinka mums yra įdomi, džiaugiamės galėdami dirbti su šalies verslu. Mane asmeniškai žavi, kad įmonių kontrolė Lietuvoje dažnai yra vietos verslininkų rankose.

Veiklą Baltijos šalyse pradėjome iš Suomijos įmonių grupės „Kesko“ įsigiję lizingo įmones keturiose šalyse, įskaitant ir Lietuvą. Tai įvyko prieš 15 metų – 2008-iais. Pagrindinė tuomet lizingo bendrovių finansuojama sritis buvo žemės ūkis, tačiau šis sektorius sezoniškas. Po įsigijimo pradėjome diversifikuoti lizingo portfelį, analizavome rinką, pradėjome dirbti su logistikos, pervežimų bendrovėmis, ši rinka Lietuvoje yra didelė. Lietuvos krovinių pervežimo įmonėms sekėsi gerai, jos sparčiai augo. Mes augome kartu su mūsų klientais ir šiuo metu esame treti didžiausi lizingo paslaugų teikėjai Lietuvoje.  

Džiaugiamės mūsų pasirinkta strategija dirbti su didelėmis įmonėmis, mažesnes palikdami kitoms lizingo bendrovėms. Šiuo metu užimame apie 15-20% visos lizingo rinkos Lietuvoje, o logistikos sektoriuje mūsų dalis yra beveik dvigubai didesnė.

Mūsų lizingo portfelis Lietuvoje siekia  539 mln. EUR ir didžiausią jo dalį sudaro transporto įmonės. Nebegalime jų vadinti Lietuvos įmonėmis, nes tai jau yra Europos lygio įmonės su būstinėmis Lietuvoje.

Kurie projektai labiausiai įsiminė per šį dešimtmetį?

Vos pradėję bankinę veiklą Lietuvoje, suteikėme 147 mln. EUR paskolą privačiai Lietuvos nekilnojamojo turto įmonei. Iki šiol tai yra viena didžiausių paskolų, kurias mūsų bankas yra suteikęs privačiai valdomai bendrovei. Taip pat tai yra viena didžiausių paskolų Lietuvos rinkoje. Tai buvo sėkmingas banko startas Lietuvoje.

Šiuo metu mane džiugina augantis žaliųjų paskolų portfelis, finansuojame vis daugiau projektų, kuriais verslas pereina prie tvaresnės veiklos – didina energetinį efektyvumą, įrengia atsinaujinančią generaciją ar perka elektrinius vilkikus. Prasidėjo milžiniški pokyčiai, siekiame būti priekyje jų.   

Kaip šimtametės Suomijos grupės bankininkystės tradicijos dera su lietuviškomis?

OP grupė jau skaičiuoja 121 metų veiklos istoriją, tad galima sakyti, kad bankas savo DNR turi gebėjimą prisitaikyti prie naujovių, o taip pat išsaugoti tai, kas vertinga.

Nemaža mūsų komandos dalis turi ilgą bankininkystės patirtį, įskaitant ir mane, – mano karjera OP banke tęsiasi jau 19 metų, prieš tai taip pat dirbau bankiniame sektoriuje. Per daugelį metų susiformuoja įsitikinimai, kaip viskas turėtų veikti. Ateidami į Baltijos šalis turėjome įsivaizdavimą, kad procesai, kurie veikia Suomijoje, veiks ir čia. Bet taip nebuvo.

Supratome, kad kiekvienos šalies rinka turi kiek kitokius įpročius, labiau derinomės prie vietos praktikų ir tai pasiteisino, viskas pradėjo vykti sklandžiau. Tai buvo ilgas mokymosi procesas visiems. Manau, kad žengiant į naują rinką, svarbu atrasti patikimus vietos žmones, kuriais gali pasitikėti, ir įsiklausyti į jų patarimus pritaikant verslą vietinei rinkai. Taip galima sutaupyti daug laiko.

Kas tuomet atvedė didžiausią Suomijos finansų grupę į Lietuvą ir kitas Baltijos šalis?

Prieš maždaug penkiolika metų svarstėme, kaip galėtume padėti Suomijos įmonėms plėstis. Tuo metu Suomijoje mūsų bankas užėmė gana didelę rinkos dalį, ieškojome naujų augimo perspektyvų. Švedija visada buvo svarbi Suomijos eksporto rinka, bet šio kelio atsisakėme. Vietoje to nusprendėme giliau pasidomėti Baltijos šalimis, nes jau tuomet daug bendradarbiavome su Estijos įmonėmis. Galiausiai nusprendėme sukti šiuo keliu ir padėti Suomijos įmonėms ateiti į Baltijos šalis ir plėtoti verslą čia.

Pamatėme, kad Baltijos šalyse yra daug stiprių, sparčiai augančių įmonių, ir jos augo greičiau nei įmonės Suomijoje, Baltijos šalių BVP sėkmingai vystėsi. Įsigiję lizingo bendroves, pradėjome plėtoti verslo bankininkystės sistemas, gavome bankines licencijas. Pirmasis oficialus pinigų pervedimas Lietuvoje buvo atliktas 2013-iųjų vasarį, pradėjome teikti ataskaitas Lietuvos Bankui ir vis daugiau įmonių pasirinkdavo dirbti su mumis, tapdavome jų namų banku – per mus vykdavo visos jų finansinės operacijos.

Panašiu metu buvo atidaryti ir skyriai Latvijoje bei Estijoje?

Lizingo bendroves visose trijose šalyse įsigijome vienu metu, o bankinę veiklą pirmiausia pradėjome Estijoje – tai buvo 2011 metų balandžio mėn., vėliau – 2012 metų rugsėjo mėn. Latvijoje ir tuomet 2013 metų gegužės mėn. Lietuvoje.

Neretai Suomijoje Baltijos šalys vertinamos kaip vienas regionas, manoma, kad operacijos ir reguliavimas kiekvienoje šalyje vyksta panašiai. Vis dar tenka atkreipti dėmesį, kad kalbame apie tris skirtingas valstybes. Kultūriniai skirtumai tarp šalių yra daug didesni, nei pastebime keliaudami per atostogas, jie išryškėja pradėjus dirbti. Nors visi esame Europos Sąjungos nariai, kiekviena valstybė pati sprendžia, kaip įgyvendinti ES reglamentus, todėl praktikos skiriasi.   

O lyginant su Suomija – ar yra dalykų, kurie jus vis dar nustebina Lietuvoje?

Kai pradėjome dirbti Lietuvoje, turėjome kitokį rizikos supratimą, skyrėsi ir verslo bendravimas. Suomijoje įprasta kalbantis su klientu pasakyti, kad esame patenkinti mūsų bendradarbiavimu, viskas vyksta sklandžiai, yra tarpusavio pasitikėjimas, todėl esame pasiruošę didinti apimtis. Jei tai pasakydavau Lietuvoje, buvo klientų, kurie suprasdavo, kad reikia paprašyti sumažinti maržą.

Taip pat pastebėjau, kaip skirtingai kiekvienoje šalyje žmonės suvokia laiką. „Greitai“ Lietuvoje reiškia, kad reikėjo padaryti vakar, o Suomijoje visi supranta, kad tai bus padaryta per artimiausias dvi ar tris dienas.

Kokį tolesnį augimą planuojate šalyje?

Lietuvą laikome viena iš mūsų namų rinkų ir turime planų plėsti operacijas čia. Vietinės įmonės vis dar gana sparčiai auga, esame pasiruošę augti kartu, išlaikydami mūsų toleruojamą rizikos lygį.

Turime tvirtą OP grupės užnugarį – mūsų grupės paskolų portfelis siekia apie 100 mlrd. EUR. Tai daugiau nei visa Baltijos šalių bankų paskolų rinka (~65 mlrd. EUR). Grupė turi aukštus kredito reitingus, o tai suteikia galimybę mums būti konkurencingiems. Vis dėlto, nesiekiame konkuruoti tik pinigų kaina, norime kurti vertę klientams, būti profesionalūs, greiti ir patikimi priimdami sprendimus. Klientams nedarome „siurprizų“ ir to paties tikimės iš jų. Mums svarbu, kad galime pasitikėti vieni kitais, tada bendradarbiavimas vyksta sklandžiai.

Baltijos šalis ir toliau matome perspektyviomis rinkomis, pozityviai žiūrime į ateitį ir toliau stipriname ryšius su didžiosiomis įmonėmis kiekvienoje šalyje.