Katja Keitaanniemi: Lietuvos ekonomikos stiprybė – atsparumas ir augimo dinamika

Suomijos bankų grupė OP mato Lietuvą kaip vieną sparčiausiai augančių ekonomikų regione ir neatmeta galimybės dalyvauti finansuojant didelio masto gynybos projektus. Pasak K. Keitaanniemi, geopolitinis neapibrėžtumas keičia investicijų kryptis, tačiau neslopina verslo aktyvumo nei Suomijoje, nei Baltijos šalyse.

Pradėkime nuo bendro konteksto. Suomiją ir Baltijos šalis sieja siena su Rusija. Kaip šiandien, jūsų vertinimu, tai veikia užsienio ir vietos verslo investicijas?

Suomija, kaip ir Lietuva, turi bendrą rytinį kaimyną ir taip pat aktyviai stiprina savo gynybą. Todėl puikiai suprantame situacijos rimtumą ir skubumą. Gynybos finansavimas mums nėra nauja sritis – tai darėme ir anksčiau, taip pat esame pasirengę dalyvauti finansuojant ir didelio masto Lietuvos gynybos projektus. Tai yra mūsų aiški žinutė jums.

Platesniame kontekste geopolitinis neapibrėžtumas tapo realybe, su kuria tenka gyventi ir prie kurios reikia prisitaikyti. Tai daro tiesioginę įtaką strateginiams sprendimams, todėl įmonėms itin svarbu turėti nuolat atnaujinamą strategijos formavimo procesą, leidžiantį vertinti skirtingus pasaulio raidos scenarijus, geopolitines rizikas ir ilgalaikes tendencijas.

Mūsų kasmetinė didžiųjų Suomijos įmonių apklausa rodo, kad karas Ukrainoje ir uždaryta Rusijos rinka pakeitė požiūrį į investicijų kryptis, tačiau nesumažino Suomijos patrauklumo. Priešingai – Suomija ir Vakarų Europos šalys tapo pagrindinėmis plėtros kryptimis. Naujausios, 2026 m. apklausos duomenimis, 30% didžiųjų Suomijos bendrovių planuoja plėsti gamybą Suomijoje, palyginti su 22% euro zonoje ir 12% Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Be to, beveik penktadalis (19%) didžiųjų Suomijos įmonių šiemet kryptingai orientuojasi į augimą – prieš dvejus metus tokių buvo tik 12%. Nors augimo ambicijos dar nepasiekė iki karo buvusio piko, bendra kryptis išlieka teigiama.

Kalbant apie Lietuvą, svarbu pabrėžti, kad tai viena sparčiausiai augančių ekonomikų regione. 2024–2025 m. Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas pranoko kitų Baltijos šalių, Suomijos ir daugelio Europos Sąjungos (ES) valstybių rodiklius. Tai rodo Lietuvos ekonomikos atsparumą, kuris yra vienas esminių šalies pranašumų ir svarbus signalas tiek verslui, tiek investuotojams.

Iki karo Ukrainoje Lietuva buvo viena iš Vidurio ir Rytų Europos lyderių pritraukiant tiesiogines užsienio investicijas. Po karo pradžios šie rodikliai sumažėjo – krito ir projektų skaičius, ir investicijos, ir sukurtų darbo vietų apimtis. Priežasčių tam yra ne viena, tačiau sienos su Rusija ir Baltarusija veiksnio ignoruoti neįmanoma.

Kaip šiandien, jūsų vertinimu, tarptautiniai investuotojai mato Lietuvos patrauklumą ir kuo ji išsiskiria Vidurio ir Rytų Europos kontekste?

Regioniniu mastu Lietuva išsiskiria stipria augimo dinamika, gyvybinga verslumo kultūra ir konkurencingais kaštais, kurie sukuria aiškų pranašumą verslui ir investuotojams.

Svarbus Lietuvos ekonomikos augimo variklis yra sparčiai augantis informacinių technologijų (IT) sektorius. Jo dalis BVP per pastaruosius trejus metus išaugo 42% (2025 m. pirmąjį pusmetį, palyginti su 2022 m. pirmuoju pusmečiu). Šis augimas reikšmingai prisidėjo ir prie Lietuvos eksporto plėtros, sustiprindamas šalies pozicijas tarptautinėse rinkose. Taip pat verta pabrėžti Lietuvos sėkmę kuriant stiprią technologijų ekosistemą – šalyje jau veikia penki technologijų vienaragiai, o tai aiškiai rodo jos inovacijų potencialą ir ilgalaikį konkurencingumą.

O kalbant apie silpnąsias puses – kokie pagrindiniai veiksniai šiandien labiausiai atbaido užsienio investuotojus nuo Lietuvos?

Užsienio investuotojo sprendimą įžengti į konkrečią šalį lemia daugybė veiksnių, todėl tai yra itin sudėtingas procesas. Įtakos gali turėti net ir skrydžių prieinamumas.

Visiems investuotojams esminiai aspektai yra galimybė turėti kvalifikuotą darbo jėgą, kokybiška infrastruktūra ir stabili aplinka, todėl šias sritis būtina nuosekliai stiprinti.

Kalbant apie investicijų pritraukimą ir išlaikymą Lietuvoje, investuotojams taip pat labai svarbi stabili ir prognozuojama mokesčių aplinka.

Jūsų inicijuota apklausa rodo, kad dauguma Baltijos šalių įmonių 2026 m. planuoja investuoti į plėtrą. Ką tai labiau reiškia – augantį optimizmą ar tai, kad investicijų jau nebegalima atidėlioti? Į kokias sritis, jūsų manymu, šios investicijos daugiausia bus nukreiptos?

Įmonėms būtina ir toliau investuoti, kad jos neatsiliktų nuo konkurentų, o ekonominės sąlygos tam šiuo metu yra palankios. Lietuvos ekonomika yra viena sparčiausiai augančių regione. Didėja perkamoji galia, o vartotojai yra vieni optimistiškiausių Europoje – Europos Komisijos vartotojų pasitikėjimo indeksas siekia +2,3. Šiuo metu Lietuva ir Malta yra vienintelės ES šalys, kuriose minėtas indeksas yra teigiamas. 

Lietuvoje tikimasi, kad antrosios pensijų pakopos lėšų išėmimas dar labiau paskatins mažmeninės ir didmeninės prekybos rinkas, skatindamas įmones investuoti į naujas parduotuves ir technologinę įrangą. Reikšmingos investicijos taip pat nukreipiamos į viešąją ir gynybos infrastruktūrą. Netrukus turėtų prasidėti Rūdninkų poligono karinio miestelio antrojo etapo statybos, kurios, tikimasi, vyks sparčiai, o kartu jau rengiami ir kiti projektai.

Lietuvoje taip pat auga investicijos į gyvenamosios, komercinės ir logistikos paskirties nekilnojamąjį turtą. Gyvenamojo būsto paklausa didėja jau nuo praėjusių metų, vystytojai yra nusiteikę plėsti pasiūlą, o statybos projektai reikalauja reikšmingų investicijų.

Transporto ir logistikos sektoriuje jau prasidėjo atsigavimas, o šiemet taip pat tikimasi nuosaikaus augimo. Įmonės po kelerius metus atidėtų investicijų atnaujina savo transporto parkus.

Pramonė ir gamyba taip pat plečiasi, ypač į eksportą orientuotuose sektoriuose. Įmonės investuoja į dekarbonizaciją ir automatizaciją. Tikimės, kad artimiausiu metu nebus įvesti nauji tarifai ir kad gamintojai toliau augs kartu su Vokietija, Skandinavijos šalimis ir likusia Europa.

Remiantis OP duomenimis, ar palūkanų normų sumažėjimas jau paskatino verslą Lietuvoje investuoti realiai, ar įmonės daugiausia refinansuoja esamas skolas?

Įmonių investicijos Lietuvoje išlieka stiprios – tai rodo pernai apie 20% augęs įmonių kreditavimas bendrai Lietuvoje ir mūsų banko apimtyje. Papildomą impulsą suteikia viešosios ir gynybos infrastruktūros projektai, taip pat aktyvumas gamybos ir logistikos sektoriuose.

Mažesnės palūkanų normos realias verslo investicijas dar labiau paspartina. Per pastaruosius penkerius metus bendras verslo paskolų portfelis Lietuvoje išaugo nuo maždaug 7,5 mlrd. Eur iki 14,3 mlrd. Eur – beveik 91%.

Kokia yra OP prognozė Lietuvos ekonomikai 2026 m. – ko verslas šiemet turėtų labiausiai tikėtis?

Lietuva ir toliau demonstruoja didelį atsparumą ir augimą – BVP augimo tempas išlieka vienas sparčiausių regione. Mūsų ekonomistai prognozuoja, kad Lietuvos BVP 2026 m. augs 3%, o 2027 m. – 2,8%.

Jei 2026-uosius Lietuvos verslui reikėtų apibūdinti vienu sakiniu, kokie tai būtų metai?

Tikimės, kad šiemet Lietuvos ekonomikos augimas šiek tiek paspartės, o pagrindiniu varikliu taps vidaus paklausa.

Pabaigoje – apie OP. OP tapo ketvirtu pagal dydį verslo finansavimo teikėju Lietuvoje. Ką tai rodo – ar Lietuvos įmonės apskritai daugiau skolinasi, ar OP tiesiog didina rinkos dalį kitų bankų sąskaita?

Lietuva yra viena sparčiausiai augančių įmonių kreditavimo rinkų Europoje, o mes augome kartu su ja, sutelkdami dėmesį į dideles ir pirmaujančias vidutinio dydžio įmones, kuriose investicinio finansavimo paklausa išlieka didelė. Per pastaruosius metus OP kredito portfelis Lietuvoje išaugo daugiau nei 20% ir pasiekė 1,67 mlrd. Eur, augdamas panašiu tempu kaip ir visa rinka.

Mūsų požiūriu, verslo aplinka Lietuvoje yra konkurencinga, gerai reguliuojama ir paremta stabilia finansų sistema. Tai suteikia mums pasitikėjimo ir toliau plėsti veiklą bei prisidėti prie Lietuvos ekonomikos augimo.

Lietuvoje veikiame jau beveik 13 metų, ir tikiuosi, kad mūsų veikla čia tęsis dar ne vieną dešimtmetį.

Agnės Gintautaitės interviu Verslo Žiniose.‍