Leda Iržikevičienė. Dirbtinis intelektas – šiandien sprendžiame, ar būsime konkurencingi po dešimtmečio

Kaip įmonėms sekasi pereiti prie dirbtinio intelekto? Nustebsite – net kas trečia didelė ir vidutinė įmonė didžiausią dėmesį šiuo metu skiria ne DI, o turimoms informacinėms sistemoms. Ir tik kas šešta pertvarko savo veikimo modelį DI pagrindu. Vis dėlto absoliuti dauguma pripažįsta, kad DI joms atneša naudą.

Apie pusė didžiųjų įmonių vis dar išbando DI įrankius atskiroms funkcijoms, kaip ir mes banke – visiems darbuotojams užsakėme „Copilot“ licencijas ir reguliariai mokomės, kaip jas kuo efektyviau įdarbinti. 

Kas šešta bendrovė siekia išsiveržti į priekį 

Galime pasidžiaugti, kad Lietuvoje turime flagmanų, kuriuose DI jau yra visiškai integruotas į operacijas ir sprendimų priėmimą. Tokių įmonių dar nedaug – tik 3%. Dar 10% įmonių šiuo metu testuoja sistemines DI integracijas, o kiti 3% turi aiškų perėjimo prie DI veiksmų planą, bet šiuo metu dar yra pasirengimo etape. Sujungę šias kategorijas gauname, kad kas šešta (16%) didelė ar vidutinė šalies įmonė aktyviai siekia savo verslą perorientuoti pagal DI suteikiamas galimybes, rodo mūsų banko užsakymu KOG instituto atliktas didelių ir vidutinių įmonių tyrimas Baltijos šalyse.

Beje, Estijos įmonės DI diegia dar sparčiau ir flagmanų ten dar daugiau – kas penkta (22%) didelė įmonė jau yra visiškai integravusi DI, jį testuoja arba rengiasi perėjimui. Net ir Latvijoje tokių įmonių keliais procentais daugiau – 18%.  

Norėčiau, kad ir mes būtume tarp šių flagmanų, deja, dar nesame. Nes būtent šios įmonės turi didžiausią potencialą tapti rinkos lyderėmis per artimiausią dešimtmetį. Nes jau po kelerių metų neturėti DI asistento klientų aptarnavimui, agentų procesų automatizavimui bus tas pats, kas prieš trisdešimt metų atsisakyti pereiti prie kompiuterio, o viską toliau užsispyrusiai skaičiuoti skaičiuotuvu – tai paprasčiausiai bus nekonkurencinga.

Kas antra – tik išbando DI

Kas antra (52%) didelė įmonė dar tik išbando DI savo veikloje. Didžiausia dalis įmonių (33%) kol kas DI naudoja tik paprasčiausioms užduotims atlikti. Latvijoje tokiu būdu DI jau įdarbinę 47% didžiųjų įmonių, o Estijoje 39%.

Penktadalis įmonių (19% Lietuvoje, 20% Latvijoje ir 23% Estijoje) DI diegia atskiruose departamentuose.

Asmeniškai neįsivaizduoju, kaip mes anksčiau dirbdavome be DI – mano informacijos apdorojimo greitis yra išaugęs kelis kartus. Surinkti ar patikslinti informaciją tapo daug paprasčiau. Lyg turėtum asmeninį asistentą ar net kelis – tik kaina šimtais kartų mažesnė, dirba neribotas darbo valandas ir niekada neatostogauja.

 Esu išbandžiusi visus populiariausius didžiuosius kalbos modelius (LLM): „Gemini“, „Claude“, „ChatGPT“ ir, žinoma, „Copilot“. Pastebiu, kaip greitai jie tobulėja. Mėgstu tą pačią užduotį duoti atlikti skirtingiems modeliams, nors dažniausiai dabar pasitelkiu „Copilot“ vien dėl patogumo.  Banko procesams vis dažniau įdarbiname DI agentus. Šį pavasarį turėjome dirbtuves ir mokėmės juos kurti. Taip pat aktyviai dalinamės agentais ir užklausomis (prompt‘ais) su kolegomis visose Baltijos šalyse.  

Taupo laiką, pinigus ir taiso klaidas

Dauguma įmonių pripažįsta, kad DI joms padeda sutaupyti laiko (73%), padidina darbo efektyvumą (62%) ir produktyvumą (53%). Kas antrai įmonei (51%) DI padeda sutaupyti lėšų – visas šias naudas galiu asmeniškai patvirtinti.

Įdomu, kad ekonominę DI naudą dažniau fiksuoja Lietuvos įmonės, tuo tarpu tokią vertę jaučia tik 16% Estijos ir 15% Latvijos didžiųjų verslų. 

DI taip pat padeda padidinti procesų patikimumą ir sumažinti klaidų kiekį (40%), pagerina paslaugų ar produktų kokybę (38%). Dar 24% įmonių džiaugiasi, kad DI pagerina jų klientų patirtį. 

Maža to – didžiosios įmonės Lietuvoje jau pastebi, kad DI pagerina sprendimų priėmimą (39%). Tai itin svarbi ir ilgalaikė vertė, kuri stiprina įmonę iš vidaus ir didina jos ilgalaikę sėkmę. 

Tikiu, kad mūsų kasmetinės investicijos į DI mokymus sugrįžta dėl didesnio efektyvumo –darbuotojai padaro daugiau, jaučia didesnį pasitenkinimą, galime sparčiau augti su esama komanda. 

Tyrimas rodo, kad jokios apčiuopiamos DI naudos nemato tik 10% įmonių. Čia vėl išsiskiriame Baltijos šalyse, nes apčiuopiamos vertės iš DI nefiksuoja net 27% Latvijos verslų ir 15% Estijos. Iš šių duomenų galima padaryti išvadą, kad DI verslui kuria vertę tik tada, jei yra diegiamas tikslingai. Tam svarbu kruopščiai atlikti paruošiamuosius darbus ir žinoti, ką norime pasiekti. 

Koncentracija į turimą IT infrastruktūrą

Vis dėlto dar noriu sugrįžti prie to trečdalio (32%) įmonių, kurios šiuo metu vis dar susikoncentravusios į turimas IT sistemas. Versle galioja paprasta taisyklė: ten, kur sutelkiamas vadovų dėmesys ir investicijos, ten kuriami ir rezultatai.

Gerai suprantu, kad IT sistemų palaikymas ir tobulinimas yra begalinis procesas, reikalaujantis didžiulių investicijų. Tuo labiau, kad pastaruoju metu dėl to paties DI išaugo kibernetinės rizikos. Tikrai svarbu apsaugoti ir palaikyti tai, ant ko įmonė laikosi šiandien – su tokiu pat iššūkiu susiduriame ir mes banke.

Vis dėlto verslo ilgaamžiškumo tyrimai rodo, kad po penkių dešimtmečių išlieka tik nedidelė dalis įmonių – maždaug 5-10%. Ir neretai šį išlikimą lemia tai, kiek investicijų ir dėmesio buvo skiriama perėjimui prie naujausių technologijų ir ar šios investicijos buvo atliktos tinkamu metu.  

 Ir čia kalbame apie aukščiausio lygio vadovų ir valdybų dėmesį, nes būtent jie numato ilgalaikius tikslus ir skirsto biudžetą. Patiems darbuotojams dažnai daug patogiau dirbti su esama sistema, kurią jie jau gerai žino. Pokyčių žmonės paprastai nemėgsta.

 Tad DI diegimas šiandien nėra mados klausimas – tai konkurencingumo ir išlikimo klausimas. Po dešimtmečio rinkos lyderius skirs ne požiūris į DI, o tai, ar jie jį integravo laiku. Šis pasirinkimas jau šiandien turi būti tarp svarbiausių vadovų prioritetų.