Lizingo apžvalga: transporto finansavimas auga

Lietuvos krovininio transporto lizingo portfelis – didžiausias tarp Baltijos šalių. Praėjusiais metais per devynis mėnesius Lietuvoje lizinguota krovininio transporto už 1,13 mlrd. EUR (arba 34% transporto lizingo rinkos), kai tuo tarpu Latvijoje ši lizingo rinkos dalis sudarė 0,23 mlrd. EUR, o Estijoje 0,38 mlrd. EUR. Tiek Latvijos, tiek Estijos krovininio transporto portfeliai sudaro apie 14% transporto lizingo rinkos. 

„Logistikos ir transporto sektoriaus finansavimas – viena iš mūsų banko strateginių krypčių, jai skiriame didelį dėmesį, nes Lietuvos transporto ir logistikos bendrovės – vienos didžiausių Europoje. Siekiame padėti klientams ir toliau augti kartu skatindami tvarius sprendimus – naujų vilkikų įsigijimus, kurie labiau tausoja aplinką, taip pat stebime ir didėjantį susidomėjimą elektriniais bei hibridiniais vilkikais“, – sako Leda Iržikevičienė, „OP Corporate Bank“ Lietuvos filialo vadovė.

Mūsų banko analitikų skaičiavimais, elektra įkraunamų vilkikų Europoje praėjusiais metais parduota 5 kartus daugiau nei prieš ketverius metus ir sudarė 0,6% visų naujai parduotų vilkikų.

Lietuvoje krovininio transporto lizingas sudaro beveik tokią pačią rinkos dalį kaip ir lengvųjų automobilių – per devynis praėjusių metų mėnesius Lietuvoje lengvųjų automobilių lizinguota už 1,42 mlrd. EUR (arba 43% transporto lizingo rinkos), Latvijoje už 0,9 mlrd. EUR, o tai sudarė 56% lizingo rinkos šalyje. Estijoje 2022-aisiais lengvųjų automobilių lizinguota už 1,56 mlrd. EUR (59% transporto lizingo rinkos).

Automobilių ir įrengimų lizingo rinka praėjusiais metais augo visose Baltijos šalyse. Devynių mėnesių rezultatai Lietuvoje ir Latvijoje 2022-iais jau buvo viršiję ankstesnių metų pasiekimus – atitinkamai 16,2% ir 11,2%. Estijoje 2022-ųjų pabaigoje, lyginant su 2021-aisiais, ši rinka paaugo 8,7%, skaičiuoja mūsų banko analitikai.

Praėjusiais metais Latvija buvo vienintelė Baltijos šalis, kuri 16,5% padidino naujų lengvųjų automobilių pardavimo apimtis, kitose dviejose šalyse pastebimas mažėjimas – pirmąkart per ketverius metus Lietuvos ir Estijos naujų automobilių pardavimo rodikliai buvo žemesni nei Latvijos, nors anksčiau Lietuvoje buvo nuperkama iki 4 kartų daugiau naujų lengvųjų automobilių nei Latvijoje.

Visoje Europoje pagreitį įgauna perėjimas prie elektrinių lengvųjų automobilių. Tokiu būdu mažinamas anglies dvideginio išmetimas. 44% praėjusiais metais parduotų lengvųjų automobilių Europoje jau buvo elektriniai su baterijomis, hibridiniai elektriniai arba įkraunami hibridiniai elektriniai automobiliai. Prieš metus ši tvarių automobilių dalis sudarė 38% visų naujai įsigytų automobilių.

Europos infrastruktūra atsilieka nuo transporto elektrifikavimo. Netoli pusės (42%) visų Europos automobilių įkrovimo stotelių yra dviejose šalyse – Nyderlanduose ir Vokietijoje. Mažiausiai stotelių iš Europos šalių kol kas yra įrengta Baltijos šalyse, Kipre ir Maltoje.

Analitikai pastebi, kad elektromobilių rinkos dydis tiesiogiai koreliuoja su vienam gyventojui tenkančiu BVP dydžiu – įperkamumas yra pagrindinė kliūtis gyventojams pereiti prie elektrinių automobilių.

„Vis dėlto tai teks padaryti, nes pagal Europos Sąjungos reikalavimus, nuo 2035 m. bus draudžiama pardavinėti naujus automobilius su vidaus degimo varikliais, išskyrus varomus klimatui neutraliu sintetiniu kuru“, – teigia Liga Redliha, mūsų banko analitikė Latvijoje.

Pasak jos, iki 2030 metų didelių investicijų pareikalaus ir įvedamas naujasis „Euro 7“ automobilių išmetimų standartas.  

Apibendrinant galima teigti, kad transporto industrija visame pasaulyje atsigavo po kovido pandemijos ir jos sukeltų tiekimo grandinių trikdžių, dėl kurių buvo susitraukusi transporto gamyba – preliminariais duomenimis, praėjusiais metais visame pasaulyje keleivinio transporto jau pagaminta 8% daugiau. Atitinkamai auga ir lizingo rinka.