Rinkų apžvalga: ekonominis augimas prislopintas, tačiau yra ir pozityvių ženklų
Vakarų ekonomikos šiemet pademonstravo atsparumą, jas itin palaikė privatus vartojimas, nors paslaugų ir pramonės sektorių augimas pastaraisiais mėnesiais smarkiai sulėtėjo.
„Tarptautinė prekyba išlieka silpna, tačiau įmonės diversifikuoja tiekimo grandines ir perkelia gamybą arčiau namų rinkų. Per ateinančius kelerius metus tai skatins investicijas Vakarų šalyse“, – sako Ilkka Saksa, vyriausiasis „OP Financial Group“ strategas.
Euro zona ir Jungtinė Karalystė šiuos metus turėtų užbaigti stagnacijoje, JAV – nedideliu augimu, o pasaulinę ekonomiką labiausiai stiprins Kinija. Vis dėlto tiesioginės investicijos Kinijoje – mažiausios nuo 1999-ųjų, ir tai silpnins jos augimą ateityje.
Infliacija šiemet sparčiai mažėja. Energetikos dedamoji sumažėjo nuo daugiau nei 40% prasčiausiu jos metu iki -11% pastaruoju laiku. Didžiausią įtaką infliacijos augimui iki šiol daro paslaugų kainų augimas, kurio lygis viršija 2022-ųjų. Baltijos šalyse infliacija pasiekė bendrą euro zonos lygį, nors piko metu buvo aukščiausia regione.
Tikimasi, kad Europos Centrinis Bankas daugiau nebekels palūkanų normų ir dabartinės normos laikysis dar kurį laiką, kad būtų pasiektas norimas 2% infliacijos lygis. Mūsų banko ekonomistai prognozuoja, kad ECB nemažins palūkanų normų iki kitų metų rugsėjo. Rinkos pastebi, kad EURIBOR, tikėtina, išsilaikys aukščiau 3% visą ateinantį dešimtmetį.
Namų ūkių perkamoji galia reikšmingai sumažėjo dėl aukštos infliacijos, silpno pajamų augimo, didėjančių pragyvenimo išlaidų bei aukštų palūkanų normų. Vis dėlto realūs atlyginimai per pastaruosius aštuonerius metus yra išaugę, tai ir palaikė vartojimą, kuris šiemet buvo stipresnis nei tikėtasi.
EUR/USD kurso perspektyva šiemet labiau subalansuota. Doleris stiprėjo dėl JAV ekonomikos augimo, kuris pralenkė euro zoną. Pasak mūsų banko analitikų, numatoma, kad Federalinė rezervų sistema palūkanų normas JAV mažins jau kitų metų pavasario pabaigoje, todėl doleris euro atžvilgiu turėtų silpnėti.
Kaip ir prognozuota, Baltijos šalių ekonomikų atsigavimo tikimasi kitąmet. BVP šiemet augti turėtų tik Latvijoje (0,8%), Lietuvos ekonomikai prognozuojamas 0% augimas, o Estijos laukia -1,9% susitraukimas. Skaičiuojama, jog kitais metais augimas ženkliai įsibėgės, Lietuvoje ekonomika gali augti 2,4%, Latvijoje ir Estijoje – po 2,5%.